Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2018.05.21 04:29



Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas
 Jeigu ketinate įsigyti buldogiuką :D 
Autorius Žinutė
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004.12.24 03:00
Pranešimai: 745
Miestas: Vilnius
Standartinė Jeigu ketinate įsigyti buldogiuką :D
Jeigu ketinate įsigyti buldogiuką, tam būtina pasiruošti:

1. Išpilkite šaltų obuolių sulčių ant kilimo ir pavaikščiokite per tą vietą tamsoje basom kojom.

2. Tik pabudę, bėkite laukan per lietų ir kartokite: „Gerutis, gerutis, sisiok greičiau, na, na…“

3. Apiberkite savo geriausius drabužius šunų plaukais. Jeigu drabužiai tamsūs, naudokite šviesius plaukus. Jeigu šviesūs – tamsius. Be to, įmeskite keletą šuns plaukų sau į rytinę kavą.

4. Žaiskite su šlapiu, riebiai apseiliotu kamuoliuku.

5. Bėkite basomis per sniegą uždaryti kiemo vartų.

6. Išverskite švarių skalbinių krepšį ir paskleiskite visus daiktus po visą kambarį.

7. Palikite savo apatinius svetainėje, nes šuniukas juos vis vien ten atneš (vėliausiai tada, kai pas jus lankysis svečiai).

8. Pašokite iš fotelio prieš besibaigiant mėgstamiausiai laidai ir bėkite prie durų rėkdami: „Ne, ne, sisiok lauke!“. Nepažiūrėkite laidos pabaigos.

9. Iš ryto išpilkite šokoladinį pudingą ant kilimo ir palaukite iki vakaro. Tik tada išvalykite.

10. Paimkite atsuktuvą ir pribadykite skylių pietų stalo kojose – vis vien jums taip nutiks.

11. Paimkite šiltą, minkštą antklodę ir įsisupkite į ją. Toks nuostabus šiltas jausmas jus apims, kai ant jūsų kelių užmigs buldogiukas…


2006.08.09 09:44
Aprašymas WWW
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2002.12.24 03:00
Pranešimai: 564
Miestas: Kaunas
Standartinė 
:lol: :lol: :lol:


2006.08.09 11:07
Aprašymas ICQ WWW
Standartinė 
Dešimt šuns prašymu šeimininkui

1. Aš gyvensiu tik kokius dešimt metu. Kiekvienas išsiskyrimas su tavimi suteiks man daug kančių. Pagalvok apie tai prieš manę įsigydamas.

2. Stenkis duoti laiko man suprasti ko tu nori iš manęs.

3. Užaugink manyje pasitikėjimą tavimi – aš juo gyvensiu.

4. Nepyk ant manęs ilgai ir bausdamas neuždarinėk manęs! Juk tu dar turi ir darbą, ir pramogas ir draugus – o aš turiu tik tave.

5. Kartais pakalbėk su manimi. Nors aš negaliu suprasti visus tavo žodžius, bet tavo balsas......

6. Atmink – aš niekada nepamirštu kaip su manim elgęsi .

7. Prieš tai kaip man suduoti , pagalvok apie tai, kad aš lengvai savo dantimis sutraiškyčiau visus kaulus tavo rankos, bet to niekada sau neleisčiau.

8. Kaip pastebėsi, kad aš tavo komandas vykdau nenorėdamas, gal tingėdamas , pagalvok – o gal man nelabai tinka maistas, arba man trūksta saulės, o gal ir širdelė mano jau pavargusi.

9. Rūpinkis manimi kai aš pasensiu – juk ir tu busi kažkada senas.

10. Bet kokiame sunkiame darbe stenkis būti su manimi. Niekada ne vadovaukis sprendimais tokiais kaip „Aš negaliu to matyt“ , arba „Tegul tai įvyksta kaip manęs nebus“. Šalia tavęs man visa laika bus lengviau.


2006.08.09 11:25
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005.12.16 03:00
Pranešimai: 679
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Cia kiekvienam pamastymui :)

"Kaip Tu galėjai?"

Kai buvau mažas šuniukas, aš prajuokindavau tave savo kvailiojimais. Tu mane vadinai savo vaiku, o virtinė sugraužtų batų bei keletas bemėtant sunaikintų pagalvių nesutrukdė man tapti tavo geriausiu draugu. Kaskart, kai būdavau "blogas", pagrūmodavai man pirštu ir paklausdavai: "Kaip tu galėjai?" Bet po to tu nurimdavai ir, apvertęs mane, pakasydavai pilvuką.
Mano lavinimas truko ilgiau nei buvo tikėtasi, nes tu buvai labai užsiėmęs, tačiau mes abu daug dirbome. Aš prisimenu tas naktis, kai kaišiodavau nosį į tavo lovą, klausiausi slapčiausių tavo svajonių ir maniau, kad gyvenimas negali būti geresnis. Mes ilgai vaikščiodavome ir bėgiodavome parkuose, važinėdavome automobiliu ir sustodavome nusipirkti ledų (man tekdavo tik vaflis, nes "ledai kenkia šunims", sakydavai tu). Snausdamas saulėkaitoje, aš laukdavau tavęs vakare grįžtant namo.
Pamažu tu vis daugiau laiko praleisdavai darbe, siekdamas karjeros, bei laisvalaikiu ieškodamas sau partnerės žmonių tarpe. Aš kantriai tavęs laukdavau, guosdavau juodžiausiomis akimirkomis, niekada nepriekaištavau dėl neteisingų sprendimų, niekada piktdžiugiškai nekrėčiau išdaigų tavo viešnioms ir neišdykaudavau tau įsimylėjus.
Ji, dabartinė tavo žmona, nebuvo palanki šunims, tačiau aš vis tiek pasveikinau ją atvykus į mūsų namus, rodžiau jai dėmesį ir buvau klusnus. Aš buvau laimingas, nes laimingas buvai tu. Kai gimė jūsų vaikai, aš dalinausi džiaugsmu. Aš žavėjausi jų rausvumu, jų kvapu bei norėjau su jais motiniškai elgtis. Tik ji, o taip pat ir tu, bijojote, kad galiu juos nuskriausti, todėl aš didžiumą laiko praleisdavau uždarytas kitame kambaryje arba narve. O aš norėjau juos mylėti, tačiau tapau meilės kaliniu.
Kai jie paaugo, aš tapau jų draugu. Jie įsistverdavo mano kailio ir svirduliuodami atsistodavo, baksnodavo pirštais man į akis, tyrinėdavo mano ausis bei bučiuodavo nosį. Aš dievinau juose viską, ypač jų rankas – nes tavo rankos dabar mane retai paliesdavo, – ir būčiau gynęs juos, o prireikus atidavęs ir gyvybę. Aš įsliūkindavau į jų lovas ir klausydavausi jų rūpesčių bei slaptų svajonių. Kartu mes laukdavome, kada pasigirs tavo mašinos burzgesys.
Buvo laikas, kai paklaustas, ar turi šunį, tu ištraukdavai mano nuotrauką iš piniginės ir pasakodavai apie mane istorijas. Po kelerių metų į šį klausimą tu tiesiog atsakydavai "taip" ir pakeisdavai temą. Iš tavo šuns aš virtau tiesiog šunimi, ir tu piktindavaisi išlaidomis, skiriamomis mano priežiūrai.
Dabar tau pasitaikė galimybė kilti karjeros laiptais kitame mieste, ir tu kartu su jais persikelsi į namus, kuriuose negalima laikyti gyvūnų. Tu priėmei "geriausią savo šeimai" sprendimą, tačiau buvo laikas, kai vienintelė tavo šeima buvo aš.
Aš džiaugiausi pasivažinėjimu mašina, kol neatvažiavome į gyvūnų prieglaudą. Ji atsidavė šunimis ir katėmis, baime, neviltimi. Tu užpildei dokumentus ir tarei: "Žinau, kad surasite jam gerus namus". Jie susigūžė ir skausmingai į tave pasižiūrėjo. Jie suprato, koks likimas laukia vidutinio amžiaus šuns ar katės, net ir turinčio dokumentus.
Tu turėjai atplėšti sūnaus pirštus nuo mano antkaklio, kai jis klykė "Ne, tėti! Prašau, neleisk jiems pasiimti mano šuns!" Ir man buvo neramu dėl jo bei tik ką jo išmoktos pamokos apie draugystę ir ištikimybę, apie meilę ir atsakomybę, apie pagarbą gyvybei. Atsisveikindamas tu paglostei man galvą, vengdamas mano žvilgsnio, ir mandagiai atsisakei pasiimti mano antkaklį bei pavadėlį. Tu turėjai viską atlikti laiku, o dabar jau ir aš turėjau savo terminus.
Tau išėjus, dvi malonios damos pasakė, kad tu tikriausiai jau kelis mėnesius žinojai apie neišvengiamą persikėlimą, bet nepasistengei surasti man kitų gerų namų. Jos papurtė galvas ir paklausė: "Kaip Tu galėjai?"
Čia, prieglaudoje, jie mums buvo dėmesingi, kiek tai leido jų įtempta dienotvarkė. Žinoma, jie mus šėrė, bet aš jau seniai praradau apetitą. Iš pradžių, kai kas nors praeidavo pro mano gardą, aš bėgdavau prie grotų, tikėdamasis, kad tai tu – kad tu apsigalvojai, kad visa tai yra tik blogas sapnas, - ar tikėjausi, kad tai bus bent kas nors, kam aš rūpėčiau, kas nors, kas galėtų mane išgelbėti. Kai supratau, jog negaliu dėl dėmesio varžytis su laimingais dūkstančiais šuniukais, nesuvokiančiais savo lemties, aš pasitraukiau į kampą ir laukiau.
Aš girdėjau jos žingsnius, jai ateinant manęs dienos pabaigoje, ir aš nusekiau paskui ją į atskirą kambarį. Nuostabiai tylų kambarį. Ji užkėlė mane ant stalo, patrynė man ausis ir liepė nesijaudinti. Mano širdis daužėsi belaukiant to, kas neišvengiama, tačiau jaučiau ir palengvėjimą. Meilės kalinys baigė savo laiką. Tačiau kaip ir visada, man labiau rūpėjo ji. Našta, kurią jai teko nešti, sunkiai ją spaudė, ir aš tai žinojau, kaip kad žinodavau visus tavo jausmus.
Ji švelniai uždėjo turniketą ant mano priekinės kojos, o jos skruostu nuriedėjo ašara. Aš palaižiau jai ranką, kaip darydavau guosdamas tave prieš daugelį metų. Ji meistriškai įsmeigė adatą man į veną. Jausdamas, kaip geliantis ir šaltas skystis plinta po mano kūną, aš mieguistas atsiguliau, pažvelgiau į jos mielas akis ir sumurmėjau: "Kaip Tu galėjai?"
Galbūt supratusi mano šunišką šneką, ji ištarė: "Man labai gaila." Ji apkabino mane ir paskubomis paaiškino, kad toks jos darbas: užtikrinti, kad aš patekčiau į geresnę vietą, kur nebūsiu ignoruojamas, užgauliojamas, pametamas ar turėsiu rūpintis pats savimi; tai meilės ir šviesos šalis, tokia skirtinga nuo šios žemiškos realybės. Iš paskutiniųjų jėgų uodegos mostu aš pabandžiau ją įtikinti, kad mano "Kaip Tu galėjai?" nebuvo skirtas jai. Tai buvai tu, Mano Mylimas Šeimininke, apie tave aš galvojau. Aš galvosiu ir lauksiu tavęs amžinai.
Tegul kiekvienas tavo gyvenime rodo tau tokį atsidavimą...

By Jim Willis 2001

_________________


Paskutinį kartą redagavo Gintare 2007.03.15 13:45. Iš viso redaguota 1 kartą.



2006.09.12 15:38
Aprašymas WWW
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005.12.25 03:00
Pranešimai: 37
Miestas: Kaunas
Standartinė 
jau einu praustis asaru :cry: Ziauru... o kai pagalvoji kad taip dar ir daznai nutinka, sirdis plysta... :cry:


2006.09.27 18:11
Aprašymas
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004.12.08 03:00
Pranešimai: 46
Standartinė 
Gaila kad tai paveikia tik tuos, kas taip niekada nepasielgtu :(


2006.10.05 22:02
Aprašymas
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005.12.27 03:00
Pranešimai: 12
Standartinė 
labai graudu ... kaip taip galima... :(


2006.10.29 23:07
Aprašymas
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005.12.01 03:00
Pranešimai: 58
Standartinė Jeigu ketinate įsigyti buldogiuką
Savo buldogiuką parsivežiau iš globos namų. Jis buvo 3,5 metų. Anksčiau buvęs mylimas, dalyvavęs parodose. Šunelio kailiukas buvo purvinas, kiekviename minkštutės letenytės tarpupištyje - pūlinys. Buldogiukas niekuo nesidomėjo, jo kailiukas gabalais išpliko, nors šėriau jį geru maistu, daviau vitaminų. Šuniukas ilgėjosi buvusių namų, savo šeimininkų, kurie išdrėbė jį lauk kaip nereikalingą daiktą. Gaila, kad tie žmonės nematė jo liūdesio. Atkutęs buldogiūkštis okupavo svetainę, paskelbdamas ją savo nuosavybe, šunišku vandenėliu apkrapijo kilimą ,bandė tapti ir visų namų visagaliu valdovu. Reikėjo daug kantrybės, savitvardos ir švelnumo, kol pavyko "pažaboti" jo ūmų, valdingą būdą. Dabar man jame patinka viskas: minkštutis, bet sykiu labai tvirtas ir raumeningas kūnelis, "nešuniškas " charakteris ir elgsena. Be galo myliu savo buldogėlį. Baisu ir pagalvoti, kad kada nors jo neliks. Manau, užteks tvirtybės būti šalia jo ir paskutinę akimirką, kuri , tikiuosi, dar negreit ateis.


2006.12.02 16:04
Aprašymas
Naujokas
Naujokas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006.12.21 03:00
Pranešimai: 2
Standartinė Gerb Danute
Labai prasau atrasyti kada ir koki buldogiuka parsivezete i savo namus. Mano buldogiukas yra dinges jau apie 10 men, o ant leteneles tarp pirstuku turejo viena pulinuka. Prasau, is meiles suneliui, papasakokite apie ji, gal tai mano prarastas suniukas. Kokiame mieste buvo surastas ir kokios spalvos kailiukas? Labai nekantriai lauksiu Jusu zinutes!!!


2007.02.22 00:35
Aprašymas
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004.12.22 03:00
Pranešimai: 949
Miestas: siauliai
Standartinė 
Suprantu Jusu skausma ir tai kad bandote visas galimybes,bet p.Danutes Mocartas tikrai ne tas buldogiukas.Kiek zinau jis tikrai vyresnis ir is prieglaudos paimtas gerokai seniau nei dingo Jusu buliukas. :(


2007.02.22 00:50
Aprašymas WWW
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005.12.01 03:00
Pranešimai: 58
Standartinė 
Mocartą pasiėmiau prieš 3,5 metų. Dabar jam jau 7metai. Šunelio šeimininkus ankstesnius irgi pažįstu. Jabai užjaučiu Jus, Ringaile, kad netekote savo buldogiuko.


2007.03.17 10:52
Aprašymas
Standartinė 
Dieve, tie zodziai...Tokia maza sirdele, bet ji tiek daug jaucia..Tiek begales meiles telpa joje..Skaudu be galo skaityt, nes deja nesenai teko uzmikdyt savo prancuzike :cry: :cry: :cry:


2008.01.21 02:27
Naujokas
Naujokas

Užsiregistravo: 2008.02.10 15:27
Pranešimai: 9
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Pries nepilnus metus teko uzmigdyt bokseri. pragyveno su mumis beveik dvilika metu. augo su mano sunum. labai daug asaru buvo pas visus. Ilgejomes jo. Ir pries kelias dienas isigijom "kudiki" angliuka :D pakrikstijom ji Grafu. Namai vel tapo judresni. Jam dabar 9 savaites. :lol:


2008.02.14 14:03
Aprašymas
Narys
Narys

Užsiregistravo: 2008.01.26 14:31
Pranešimai: 1186
Standartinė 
Si istorija mane labai sugraudino.Mes uzmigdem savo MUSYTE pries 7menesius.Ji pas mus gyveno 17 metu.8 paskutiniu savo gyvenumo metus ji sirgo cukralige.Veterinarai liepe migdyti gymines sake kad esam negudrus,draugai nesuprato.Gerai kad nieko neklausem.Pradejom leisti insulina,po truputeli ismokom gyventi su ligoniuku.Laimingi buvom turedami ja tokia kokia yra.Bet neisvengiamai atejo diena kai turejom atsisveikinti.Senatve ir liga pakirto musu dziaugsma.Puse metu ja reikejo nesioti,nes ji nebemate ir nebegirdejo ir skausmai prasidejo.Jai jau buvo persunku taip gyventi.O mums nebuvo sunku...jos meile mums atpirko visus vargus.Praejus pusei metu po MUSYTES netekties,mes pasiemem Bertute.Prisiminimai dar gryzta,o gal but niekada ir neisdils,bet siandien mes visa seima,atiduodam savo meile ir rupesti isdykelei Bertuskai ir zinom,kad nieko istikimesnio uz suni pasaulyje nera.


2008.02.14 18:25
Aprašymas
Narys
Narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008.01.14 10:00
Pranešimai: 302
Miestas: Šiauliai
Standartinė 
Norejau paklausti o cia Musyte-anglas buvo?


2008.02.15 14:29
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007