Jeigu ketinate įsigyti buldogiuką, tam būtina pasiruošti:

1. Išpilkite šaltų obuolių sulčių ant kilimo ir pavaikščiokite per tą vietą tamsoje basom kojom.

2. Tik pabudę, bėkite laukan per lietų ir kartokite: „Gerutis, gerutis, sisiok greičiau, na, na…“

3. Apiberkite savo geriausius drabužius šunų plaukais. Jeigu drabužiai tamsūs, naudokite šviesius plaukus. Jeigu šviesūs – tamsius. Be to, įmeskite keletą šuns plaukų sau į rytinę kavą.

4. Žaiskite su šlapiu, riebiai apseiliotu kamuoliuku.

5. Bėkite basomis per sniegą uždaryti kiemo vartų.

6. Išverskite švarių skalbinių krepšį ir paskleiskite visus daiktus po visą kambarį.

7. Palikite savo apatinius svetainėje, nes šuniukas juos vis vien ten atneš (vėliausiai tada, kai pas jus lankysis svečiai).

8. Pašokite iš fotelio prieš besibaigiant mėgstamiausiai laidai ir bėkite prie durų rėkdami: „Ne, ne, sisiok lauke!“. Nepažiūrėkite laidos pabaigos.

9. Iš ryto išpilkite šokoladinį pudingą ant kilimo ir palaukite iki vakaro. Tik tada išvalykite.

10. Paimkite atsuktuvą ir pribadykite skylių pietų stalo kojose – vis vien jums taip nutiks.

11. Paimkite šiltą, minkštą antklodę ir įsisupkite į ją. Toks nuostabus šiltas jausmas jus apims, kai ant jūsų kelių užmigs buldogiukas…

Dešimt šuns prašymu šeimininkui

1. Aš gyvensiu tik kokius dešimt metu. Kiekvienas išsiskyrimas su tavimi suteiks man daug kančių. Pagalvok apie tai prieš manę įsigydamas.

2. Stenkis duoti laiko man suprasti ko tu nori iš manęs.

3. Užaugink manyje pasitikėjimą tavimi – aš juo gyvensiu.

4. Nepyk ant manęs ilgai ir bausdamas neuždarinėk manęs! Juk tu dar turi ir darbą, ir pramogas ir draugus – o aš turiu tik tave.

5. Kartais pakalbėk su manimi. Nors aš negaliu suprasti visus tavo žodžius, bet tavo balsas......

6. Atmink – aš niekada nepamirštu kaip su manim elgęsi .

7. Prieš tai kaip man suduoti , pagalvok apie tai, kad aš lengvai savo dantimis sutraiškyčiau visus kaulus tavo rankos, bet to niekada sau neleisčiau.

8. Kaip pastebėsi, kad aš tavo komandas vykdau nenorėdamas, gal tingėdamas , pagalvok – o gal man nelabai tinka maistas, arba man trūksta saulės, o gal ir širdelė mano jau pavargusi.

9. Rūpinkis manimi kai aš pasensiu – juk ir tu busi kažkada senas.

10. Bet kokiame sunkiame darbe stenkis būti su manimi. Niekada ne vadovaukis sprendimais tokiais kaip „Aš negaliu to matyt“ , arba „Tegul tai įvyksta kaip manęs nebus“. Šalia tavęs man visa laika bus lengviau.

Dieve, tie zodziai...Tokia maza sirdele, bet ji tiek daug jaucia..Tiek begales meiles telpa joje..Skaudu be galo skaityt, nes deja nesenai teko uzmikdyt savo prancuzike

Pries nepilnus metus teko uzmigdyt bokseri. pragyveno su mumis beveik dvilika metu. augo su mano sunum. labai daug asaru buvo pas visus. Ilgejomes jo. Ir pries kelias dienas isigijom "kudiki" angliuka pakrikstijom ji Grafu. Namai vel tapo judresni. Jam dabar 9 savaites.

Si istorija mane labai sugraudino.Mes uzmigdem savo MUSYTE pries 7menesius.Ji pas mus gyveno 17 metu.8 paskutiniu savo gyvenumo metus ji sirgo cukralige.Veterinarai liepe migdyti gymines sake kad esam negudrus,draugai nesuprato.Gerai kad nieko neklausem.Pradejom leisti insulina,po truputeli ismokom gyventi su ligoniuku.Laimingi buvom turedami ja tokia kokia yra.Bet neisvengiamai atejo diena kai turejom atsisveikinti.Senatve ir liga pakirto musu dziaugsma.Puse metu ja reikejo nesioti,nes ji nebemate ir nebegirdejo ir skausmai prasidejo.Jai jau buvo persunku taip gyventi.O mums nebuvo sunku...jos meile mums atpirko visus vargus.Praejus pusei metu po MUSYTES netekties,mes pasiemem Bertute.Prisiminimai dar gryzta,o gal but niekada ir neisdils,bet siandien mes visa seima,atiduodam savo meile ir rupesti isdykelei Bertuskai ir zinom,kad nieko istikimesnio uz suni pasaulyje nera.