Mane kankina smalsumas.. Įsivaizduokite ,kad neturite dabartinių savo augintinių ir Jums reikėtų išsirinkti šunį kuriį norėtumėte įsigyti. Ar tai vėl būtų anglas? Tarkim visą patirtį su jais turėtumėte galvoje ir žinotumėte kaip su jais būna gerai/blogai ar visgi pirktumėte vėl buldozkę? tarkim aš - nežinau... Kad ir kokie jie siaubingai mano mylimi bebūtų... Bet įidomu būtų sužinoti Jūsų nuoširdžią nuomonę... Ačiū.

Teko auginti dobermana,turejau koli,dabar dar auginu prancuziukus,taciau angliukas mane labiausia pakerejo.

Įsigyčiau - man buldogas daugiau nei šuo.

Buldogai "sunki" veislė. Pirmiausiai dėl silpnos sveikatos ir gana sunkaus auklėjimo. Tai ne mitas, bet ir ne tokia didelė problema IMHO.

Jums, Gintare, tiesiog nepasisekė su jūsų šuniukų sveikata

O gal yra nors vienas ar viena cia, kuriu angliukas nesirges niekuo? Labai stipriai abejoju Dauguma nutyli

Na musu pirmoji buvo tokia kaip Gintares suniukai, bet tai nepamaise isigyti dar viena. Tik va tada jau rinkomes kitaip. Tai ko gero buvo paklusniausias seimos narys, odos problemu neturejo, kambaryje netersdavo, ir seip negaliu skustis. Sakyciau kad visgi sekmes dalykas koks tas angliukas isaugs
Beje nesvarbu kokios veisles suo problemu vistiek gali buti ne kiek nemaziau. Tarkim tarp dideliu tarnybiniu sunu reciau pasitaiko sunkiai auklejami ir tersiantys namie. Bet tarp mazesniu tas procentas ko gero didesnis nei tarp vidutiniu, tokiu kaip angliukai. Beje su trumpaplaukiu turinciu odos problemu visgi lengviau nei su ilgaplaukiu. Zodziu rezultatas butu mazdauk toks.... geriau visai netureti suns

Nemanau, kad nutyli, čia labai atviri žmonės

Taip, nelabai ,,nuskilo", bet tikiuosi, kad gal išaugsim iš paauglystės ir gal susitvarkys Aš optimistė (dažniausiai )

Aš žinau, kad su visais gali būti problemų, aš paklausiau tik šiaip, smalsu man Jie žiauriai smagūs, nu myliu myliu ir iš tikrųjų pati dabar galvoju... nu gal ir surizikuočiau dar kartą įsigyti anlgiuką
Auginau anglų spanieliuką, pas tėvus buvo ir yra dar Kaukazo aviganis (ten jau ne šuo o žvėris ), dar tėvai augino cvergšnaucerį. Man anglai vis tiek arčiausiai širdies

Aš vėl rinkčiausi buldožkę. Nesvajojau apie juos, norėjau mopso Tačiau kai draugė įsigijo buldogą, supratau, kad aš nenorėčiau jokio kitokio padarėlio, tik tokio storulio, tegu ir bezduko, bet su tokiu raukšlėtu snukiu, tokiu šikniuko kratymu, kai džiaugiasi, tokia viščiuko "tabaka" gulėjimo poza ir tuo iškištu liežuvio galu

Kaip nerealiai apibudinot , nuotaika pakelet

bet is tikro tas apibudinimas pataike tiesiai i centra as vis galvojau ar cia tik musu toks prikolnas ar jie visi tokie - bet is tikro jie visi tokie lyg bekauliai, isteze ir tokie faini.

as musu maziuko mama pries kelis metus kai pirma karta pamaciau - nusprendziau, kai turesiu suniuka - tik toki. jis tiesiog idealus. na, zinoma, valgo namus, labai gadina ora, yra visiskas neklauzada, bet i nieka nekeisciau ir savo gyvenimo be jo nebeisivaizduoju.

jis taip supranta, kai liudna man - visada ateina ir prisiglaudzia arba atsiseda salia ir toki prikola numeta (as turiu omeny sedejimo ar gulejimo poza, zvilgsni ar garsa), kad tikrai pasidaro nebeliudna. kiekviena diena "gyvenk ir zvenk" su tokiu.

man tai labiausiai patinka tas jo bajeris, kad jis letenom kaip rankom kazkaip naudojas ka nors pasislinkti prie saves, paprasyti arba apkabinti net.

suprantu, kad jums gintare labai sunku, mes irgi sirgom, ne taip sunkiai, bet ir tu viduriavimu ir vemimu naktim ir berimu uzteko - sedejau kaip su kudikiu per naktis, bet tik dar labaiu myliu uz tai - jis tokiom akim liudnom ziuri, kai jam negera ir tiesiog maldauja, kad padetum - juk pasitiki ir besalygiskai myli tik savo seiminka ir ji viena.

Kaip gražiai parašėt...

Na nežinau ar būsiu vienintelė, bet mano buldogai neturi jokių sveikatos problemų (thu thu thu), pas vet. gydytoją esam buvę tik skiepų daryti.

____________________________________________

Pies 12 metu turejom viena tokia niekuo nesirgo, prie +25 laipsniu vaiksciojom nereales distancijas, pati issigimde 3 vadas, bet exterjieras, baisus kaip atominis karas . Taciau tokia realybe, kaip pasake vet. gyd. Vytautas Siaurys, kuo toliau nuo vilko tuo arciau veterinaro.

Anglų buldogas visada buvo mano svajonių šuo. Įsigijusį jį, supratau neklydusi. Laikau ir kitų veislių šunis, ir mišrūnus. Jie visi yra labai mylimi, įdomūs, tačiau anglų buldogas yra kažkas nepaprasto. Jei jo neturėčiau, stengčiausi įsigyti. Mano buldogiukas (jam 7 metai) kol kas sveikutis, jo priežiūra niekuo nesiskiria nuo kitų trumpakailių šunų (tik per karščius negalima vestis žygin). Tačiau jo charakteris, elgsena, išvaizda - išskirtiniai. Ne šuniški, o buldogiški.

O man nedave ramybes dukra,mes buvome parodoj kai jai buvo 11metu ir nuo to laiko as neturejau ramybes,kaip jai norejosi anglu buldogo.Prisipazinsiu, kad man paciai is pradziu nelabai patiko bet kai isigijome ir pradejome gyventi kartu, tai kazkas nerealaus as nemanau, kad anglu buldogai labai ligoniai, ne kiek nedaugiau nei visi kiti sunys mes turejom ausu uzdegima, ir akies trecio voko uzdegima ir nieko gydomes pasveikstam ir vel zvalus grazus ir laimingi, o labai smagu kad ir vaikai be galo juos myli,Grazu kai paugliai pareina is mokyklos ir pirmu reikalu pasibuciuoja su angliukais, ir tik tada eina valgyt. Suniukai labai tvarkingi ir lepuniukai megsta miegot vaiku lovose, bet gana paklusnus ir be galo meilus. Mes turime dvi mergytes ir jos taip smagiau draugauja abi, dabar tikrai nedvejodama pasirinkciau vel tik anglu budobus

Visada svajojau apie si miela padariuka ir kai ji isigijome suzinojau, kad be tokio suns namai ne namai
mielesnio ir meilesnio padarelio uz angliuka, dar nesu maciusi, nors auginu ir Vokieciu avigani ir bokseri