As asmeniskai niekada neleisciau savo kalei gimdyti.Kad suniukam ar kalei sveikiau naturalus gimdymas tai nepasakyciau,cia kaip kieno kokia nuomone.Tiek ir cezaryje yra savu minusu ir pliusu,tiek ir gimdyme.Tarkim darant cezari su kokybiska narkoze(dujos) rizika minimali,nebent kalyte turi kvepavimo ar sirdies bedu(bet ar tokia kalyte isvis vertetu kergti).Ir kiek tu cezariu per gyvenima darysi 2-3,nu tebunie 4.Kiek smarkiai narkoze gali pakenkti per tuos kelis kartus.O gimdant naturaliai daznai traumuojami suniukai o ir pati motina tiek psichologiskai tiek viziskai.Cia tik mano asmenine nuomone is patirties.
Stai sako vokieciai necezariuoja savo kaliu(kazkodel abejoju),bet yra saliu (dabar taip greitai neatsimenu,kazkurios is pietu Europos)kur buldogui tiesiog privalomas planinis cezaris ir jokiu kitu alternatyvu.

Nu aš tokia "natūralistė", matyt Bet savotiškai ramina jūsų nuomonė, Jolanta

Kiek girdėjau, tai Italijoje privalomas cezaris, ir kitaip neišsisuksi. Pažįstu vieną vokietę, kuri gyvena Italijoje ir verkė, kad reikės cezarį daryti, nes daugelis vokiečių kažkaip žvėriškai prieš nusiteikę. Argumentų jų nežinau, nes baisu klausti Pažįstu tik labai agresyvių vokiečių veisėjų būrelį Ir kiek taip prieš cezarį nusiteikusių, irgi nežinau, aišku, kad ne visi - kaip ir visur

Siaip jau buldogo pati anatomija nelabai leidzia gimdyti naturaliai.Visu pirma per siauras dubuo,antra silpnos gimdos sieneles,trecia daznas gimdymo veiklos nebuvimas(saremiai arba labai silpni arba ju visiskai nera).
Ne karta rankose esu laikiusi gimda su visais suniukais.Gimdos sieneles bunai taip isitempusios,kad atrodo tuoj sprogs,daznai buna ir plysta.Manau saremiaujant spaudimas dar daug kartu padideja.

Na vokieciai ir yra vokieciai.Jeigu jau vokietis zino taip,tai net nebandyk jo perkalbeti.Istorija liudininke

Nezinau kiek tiesos,bet mano veterinaras skaito,kad dujos tai naturali narkoze

Siaip tai darant bet kokia operacija manau narkoze maziausiai pavojinga palyginus su pooperacinem ivairiausiom komplikacijom .O kad naturalus gimdymas (jeigu pati gimdo ) gali padaryti daugiau zalos ,nei kales pjaustimas ,tikrai abejoju.Ir patys suniukai kaip gimsta naturaliai jie buna iskart gyvi,ne kaip po cezario "priplauke".Suprantu del anglu bulldogu,ju gal tik keliolika procentu gali issigimdyti (jau sugadinta veisle),bet paskutiniu metu pradejo jau pjaustyti ir prancuzus,ir jorkus .Nors jorkas tai terjeras,mano galva nera sveikesnio suns nei terjerai.Teko kalbeti su prancuzo seimininke ji pjaustyma argumentavo taip: kai pirma karta prancuze gimde vienas suniukas gime negyvas,o ju buvo tik 4,tai dabar visada darysim cezari.Kiek teko kalbetis su vetu del jorku ,tai jis jorkistu teiravosi kodel jie nori pjauti kale,tai atsakymas sakyciau graudus : labai brangus jorku suniukai,o jie po mazai gimdo . Teko kalbetis ir a.bulldogistais jie vienu metu giriasi,kad kai kurios ju kales gimdo pacios,bet tuo paciu pareiskia,kad jie vis tiek daro planini cezari : sako ,taip ramu nuvezi sutarta diena iskart visus pasiimi ir rami galva,o kam vargt lauk visa para.Tai va tokie dalykai man nesuprantami

Siulau pirma karta leisti kalei pabandyti paciai gimdytis,nes pooperacines komplikacijos liudnai baigiasi.Musu viena kale krito po cezario nuo plauciu embolijos,tai dazna pooperacine komplikacija.Zinoma kiekvienas sprendzia pats,bet kita vertus kodel gi nesuteikti vienintelio sanso .
Ispjauti spesit visada.

Gal cia yra taip:kiekvienas vadovaujasi savo patirtim,todel absoliucios teisybes nerasim As esu moteris,todel mano poziuris ir del to dar skiriasi.

Zinoma absoliucios teisybes nera ,tam ir yra diskusijos,kad zmones galetu pasiskaite nuspresti,kaip jiems elgtis,ar taip,ar kitaip

Na šios temos pavadinimas "Dokumentai" tai jokio ryšio neturi su tema apie cezario pjūvį
Norėčiau pradedančiūjų ir vis dar svartančių dėmesiui pateikti nedidelę ištraukėlę iš pakankaimai įdomaus ir lengvai suprantamo straipsnelio. Ištraukėlė todėl, kad straipsnis skirtas kitai veislei ir toliau vardinamos paveldimos ligos, bei defektai nebūdingi buldogams. Butent iš šio, todėl kad jis parašytas paprastai ir suprantamai pradedantiems. Bet tikiuosi kad tai padės suprasti kaip atsirado kilmės dokumentai ir kam jie reikalingi.

"Tarp šunų pačios genetiškai „sunkiausios“ veislės yra vokiečių aviganiai, anglų buldogai, jorkšyro terjerai – vienos iš populiariausių ir labiausiai paplitusių veislių. Tuo ir puikus grynakraujų šunų veisimas, kad remiantis kilmės dokumentais galima savomis rankomis ir protu kurti savo mylimos veislės ateitį. Todėl tokia svarbi informacija apie pasirinktos veislės genetika, analizė ir rimtas požiūris i kiekvienos veislinės poros parinkimą. Specialiai „kiemsargių“ mėgėjams galiu pasakyti, kad jei kiekviena veislė turi sąlyginai apibrėžtą genetinių defektų sąrašą, tai pas „kiemsargius“ ir mišrūnus aptinkamas visas įmanomas nukrypimų spektras ir kažkaip išvengti kurio nors defekto atsiradimo juos dauginant praktiškai neįmanoma. Tai taip pat liečia ir vadinamuosius veislinius šunis be kilmės dokumentų.
Veislinis šuo turi būti ne tik išoriškai gražus „kaip paveikslėlis“ ir atitikti veislės standartą. Šuo - gyvas sutvėrimas, sukurtas žmonių atlikti tam tikras funkcijas ir gyvenantis kartu su žmonėmis. Todėl prie gražios išvaizdos šuo dar turi turėti:
1. Gerą sveikatą: kokia gali būti parodų nugalėtojo veislinė vertė jei jis negali išgyventi be vaistų?
2. Stabilią psichiką: koks malonumas auginti ta patį čempioną jei jis be perstojo „rodo dantis“ arba bijo nuosavo šešėlio?
3. Funkcinis atitikimas tikslui dėl kurio buvo sukurta veislė: ši sąlyga buvo istoriškai pirmoji ir pagrindinė dalinant šunis i veisles.
Vieno vienintelio šuns šeimininkui dažnai labai sunku atsisakyti kergimų, juo labiau kad daugumos sprendimus įtakoja du prietarai:
1. Kergimas būtinas dėl šuns sveikatos. Tai visiškai neatitinka realybės. Pažiūrėkite kiek kalių prarado sveikatą, o kartais ir gyvybę dėl nėštumo ir gimdymo. O kiek patinų, atsitiktinai susikergę vieną kartą, dabar kamuoja savo šeimininkus, nes jau tiksliai žino ko nori, o kalės rujoja ištisus metus. Jau nekalbu apie kitas problemas susijusias su šunų dauginimu, tam reikėtų atskiro straipsnio. Kol kas pamėginkite patikėti manim, kaip veterinaru ir veisėju turinčiu daugiau kaip 20 metų stažą, jei nori krūvos problemų sukerg savo šunį.
2. Šuniuko pirkimas – pelningas kapitalo įdėjimas, kuris turėtų sugrįžti su procentais. Jei jūs rimtai nusprendėte užsiimti šunininkyste, tai labai greit pastebėsite, kad šuo – juodoji jūsų biudžeto skylė, finansiniu požiūriu suvartojanti daugiau negu, kada nors galės gražinti. Neveltui šunininkystė visame pasaulyje yra mėgėjiška, tai reiškia jog tai ne biznis, ne pragyvenimo šaltinis, o hobi, atnešantis greičiausiai tik moralinį pelną.
Būtent dėl šios priežasties rimtas veisėjas parduodamas šuniuką, perspektyvų tolesniam veisimui, aptaria su būsimais šeimininkais kompensacijos sąlygas, jei pas šuniuką pasirodytų kokie nors genetiniai defektai ir tolesnis veisimas būtų nepageidaujamas. Parduodant „pet“ klasės šuniukus, arba taip vadinamus naminius numylėtinius jokia kompensacija nenumatoma, bet ir kaina jų turėtu būti atitinkama. Šiuo metu aš savo veislyno šuniukus parduodu tik su pirkimo sutartimi, kur aptartos visos įmanomos sąlygos.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Kurdamas šunų veisles tolimesniam veisimui žmogus atrinkdavo tik individus labiausiai atitinkančius jo sanpratą apie „idealų“ perspektyvų veislės atstovą, su geriausiomis darbinėmis savybėmis. Išbrokuodamas vienus individus ir daugindamas kitus, paskui vėl išbrokuodamas netinkamus žmogus sukūrė grupę individų maksimaliai panašių vienas į kitą kaip išoriškai, taip ir fiziškai, bei psichiškai. Kai kurie ypatingai pasižymėję individai, dažniausiai patinai, maksimalų įmanomą palikuonių skaičių. Kaip mes dabar žinome visos paveldimos savybės užrašytos kiekvieno individo genotipe (visų genų rinkinyje). Dauguma genų, nešančių „blogą“ informaciją ir atsakančių už anomalijų vystimasį, turėtų būti homozigotinėje būsenoje kad galėtų pasireikšti, tai yra atitekti palikuoniui kaip iš mamos, taip ir iš tėčio. Arba kad jie pradėtų veikti reikalingos tam tikros sąlygos, ar tam tikras blogų genų rinkinys, ar ypatingo įjungiančio geno dalyvavimas. Tuo pačiu „sergančio“ individo tėvai gali būti išoriškai visiškai visaverčiais, nes turi „bloguosius“ genus heterozigotinėje ( ne porinėje) arba nekomplektinėje būsenoje, jų blogas poveikis gali būti nuslopintas „gerujų“ genų iš porinės chromosomos...
Tokiu būdu, žmogus, kurdamas veislę, koncentravo joje tam tikrus genus, mažėjo individų įvairovė, dauguma genų perėjo i homozigotinę būseną ir netikėtai mes aptinkame kad kiekviena veislė turi ne tik savo charakteringus bruožus, bet dažnai ir charakteringas ligas bei anomalijas.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Iškarpa iš straipsnio „Genetiškai nulemtos ligos ir anomalijos pas taksus“ Marika Stanovoj, 2000m. Vertimas iš rusų kalbos."

Ji veislinė, su dokumentais, bet irgi biški brokuota: per didelės ausys, per siauri pečiai, per ilga ir per kūda. Bet vistiek dalyvavom 2 parodose, nors ir nieko nelaimėjom.
Mano kalytei jau 3 metai bus žiemą ir mums būtų labai neblogai susirasti koki patinėlį.

jei turit jau 2 -parodas, laimėti nebūtina, svarbu, kad įvertinimas būtų labai gerai, tada reikia dar vienos ir psichikos testo ir galit gimdyti vaikus su kilmės dokumentais, Mano kalė dalyvavo pereinamojoj klasėj ir viena paroda įvertinta gerai, o kita labai gerai. Tai dabar ir nežinau, gal dar vieną parodą reikia praeiti ir pasistengti, kad būtų įvertinimas labai gerai.
Jeigu registruositės iš anksto, tai paroda kainuos mažiau, o po to, kai sulauksit veislinių mažiukų-visai atsipirks ir būsit prisidėjusi prie anglų buldogų veislės tobulinimo Lietuvije
Ir tai pasiulymai, nuskambeje is zinomos veislininkes lupu!
Cia ikeliau diskusija is mamu forumo.Kaip, as galeciau tobulinti veisle, turedama tokia kalyte?Ar ne didesnis nusizengimas butu vos ne vos praeiti parodas, gauti dokus, paskui sukergti, kad ir su geru patinu(bet juk nebutinai turi dominuoti tik patino gerieji genai) ir siulyti suniukus su kilmes dokumentais?Sakysite nebutinai veisti tokias kalytes.
Mano nuomone tai jau geriau tokias veisti be dokumentu((jei jau yra tokia butinybe), tai mazesne skriauda zmogui, ir didesne nauda anglu buldogu veisles gerinimui), nei su jais.
Gaunasi uzburtas ratas.Va paskui nusipirkes zmogus toki suni, keikia visomis isgalemis veisejus.Va as sakykim priimu kritika, kad turedama kalyte su dokumentais, veisiau bedokumentinius suniukus.Bet jie bedokumentiniai!Jie gi neveisliniai pagal jus, kuo jie gali pakenkti veislei? O kazkas siule sudalyvauti parodoje ir taip prisideti prie veisles tobulinimo.Kokio tobulinimo?Jei mano kalyte nera super?Koks gali buti tobulinimas?Geriau jau manau nedalyvauti ir taip netobulinti.Bet tai cia tik mano nuomone.Beje ko verti paskui tokie pritobulinti dokumentai? Cia vyksta kazkokia betvarke ir kartais pasiulymai gaunasi tikrai juokingi, kai isigilini.

Atleiskit, lolita, panasu kad jus nieko taip ir nesupratot , arba apsimetate.
Dauginant kiemsargius, metisus, bei "veislinius" be kilmes dokumentu prarandama bet kokia tiek "geruju", tiek "bloguju" genu kotrole.
Noreciau suzinoti kas jusu manymo blogo siame nezinau kokios, na bet kaip lolita teigia veisejos patarime?
Pirmiausia kai kuriose salyse visu turinciu kilmes dokumentus sunu palikuonis taip pat juos gauna. Pas mus tai kontroliuojama griezciau. Ar tai gerai, ar blogai galima gincytis be galo. Bet gi duodant jiems kilmes dokumentus nepaleidziama is ranku kontrole. Taip pat visi busimi suneliu seiminkai turetu suprasti, kad ne visi suniukai bus parodu nugaletojais. Egzistuoja neoficialus suskirstymas i naminius numyletinius(pet), veisiamus(breed) ir parodinius(show). Atinkama buna ir tokio sunelio kaina. Ir jei kalytes seimininkas busimiems "teveliams" gali parodyti tik tuos du ivertinimus l.gerai jos vaikus galetume bent jau pradziai priskirti "pet" klases suniukams. Jei jau kale diskvalifikavo vadinasi ji turi labai rimta trukuma, arba toki smulkesniu rinkini del kurios jos veisti visai nereiketu.
Veltis i tolimesnes diskusijas neketinu. Tik norejau kad pradedantieji suprastu kaip atsirado ir kam reikalingi kilmes dokumentai, ka jie duoda, jei taip galima pasakyti.

Rasa, Edita, Bull ir visi kiti, tikiuosi sąžiningai kalbantys apie viesimą ir taip patys darantys, gerbiu jus už jūsų pastangas kažką padaryti dėl buldogiukų veislės, bet netikiu kad kas nors pavyks . Nes veisėjų yra jau be galo daug. Pati su vyru savo akimis matėme buldogę, kuri neseniai atsivedė šuniukų. Nors ji ir su dokumentias, bet tokios apleistos buldogės šuniukų net už dyką neimčiau. Ir mes įtariam (ar gali taip būti?), kad tos kalės šuniukus nebent gali parduoti rodant kitą kalę kaip tų šuniukų mamą, nes ta kalė atrodo ne kaip. Mūsų be dokumentų (nenoriu girtis) atrodo šimtą kartų geriau.

Tikrai neapsimetu, bet matyt labai jau ne tradicinio mastymo.
As bent jau galvoju, kad gera veiseja galetu pasiulyti parodoje dalyvauti, jei yra noras pasizmoneti ir pasidziaugti kitu graziais augintiniais, o ne veisti suniukus su dok. nekaip atrodancios kales.Tik tiek.