Sveiki,pasiskaiciau visas temas ir tokios neradau. Mano angliukei pusantru metuku. Su vyru ja labai esam islepine ,bet ji musu klauso. Dabar vis labiau pagalvoju, kaip ji reaguos i kudiki ,nes laukiuosi. Labai bijau,kad nereiketu jos atiduot,nes visi artimieji apie tai ir tekalba . Gal kas susiduret su tuo, kad pirmiau i namus angliukas, o po to vaikelis.

Nemanau,kad Jusu islepinta mergaite galetu nuskriausti kudikeli!
Zinoma, ji gali priimti nauja seimos nari ivairiai:
Gali bandyti juo rupintis(savaip) bandyt lyztelt,ar budet prie lovytes,saugot ir pn.
o gali ir pavyduliaut ...bet netikiu,kad islepinta mergaite,kuri isaugo meileje galetu buti agesevi!
Jei ji buvo antiek lepinama,kad miega su jumis lovoje,tai siulyciau jau dabar potruputuka kviesti ja i jos guoli ,pomazu atpratinsit nuo lipimu i lova ,ant stalo ar dar kur...svarbu nedaryti to staigiai po to kai gims kudikelis.
Paruoskite ir ja,juk ji jusu seimos naris,ir iki dabar JI buvo visu numyletine...
Zinoma,kas geriau, kaip ne jus pazistate savo suni...
Ji nenuskriaus mazylio,pamatysit,pirmus zingsnius jusu mazylis zengs ramstydamasis i jos nugaryte ir laikydamasis uz jos ausu
Sekmes jums

Nelabai supratau, kokie argumentai tų jūsų artimųjų, kodėl šuns reikia atsisakyti, gimus vaikui?

Visiska nesamone

Tiesa sakant, ir mes kol laukem maziukes esam isgirde klausimu "tai jau dabar Runi parduosit/atiduosit kam nors?". Tik as irgi niekaip nesuprantu tokiu klausimu. Musu suo irgi labai islepintas lovinis kambario papuosalas. Bet net minties tokios neturejom atsisakyti jo, juk jis seimos narys. Aisku, priprast mums visiems reikejo prie naujos situacijos, higienos sumetimais Runi isprasem is lovos i savo guoli, maziau jam demesio is mano puses, bet kol kas viskas puiku. Runis mergytei, kai leidziam prieti, palaizo rankytes, veideli, atnesa savo zaislus netgi ir krapsto ja su koja, kad zaistu Savo suniuka be galo mylim, todel labai stengiames elgtis taip, kad vaikas ir suo lygiai taip pat pamiltu vienas kita. Stengiames elgtis protingai ir atsakingai ir rezultatai kol kas puikus. Vienintelis dalykas del kurio tik galeciau atsisakyti savo suns, jei vaikui butu kokia nors elergija del jo. Kadangi nieko panasaus kol kas nera, turim du vaikucius

Sveiki, senai mes čia besilankėm, prižadu savaitės bėgyje įdėti nuotraukyčių savo ciliukės. Na tai noriu pasidalinti savo patirtim, kadangi taip pat laukiausi, mano mažajai dabar 2 mėnesiukai, šunį patarčiau iš kart atpratinti nuo lovos, čia ir kalbų nereikia, na aišku čia mano nuomonė, pas mus ji irgi lepūnė nereali, bet po truputėli ir atpratinom ( miegodavo ji tarp manes ir vyro pagalvių ). O kai grižom iš ligoninės aišku supažindinom iš karto, parodėm kaip atrodo, aišku iškart neprileidom, nes maža kas, reikia būti atsargiem, o kai jau apsiprato tai kiekvieną dieną nuleidžiu pasidžiaugt iš kart puola rankyte laižyti, o jei leidi tai su didžiausiu džiaugsmu žanduka bučiuoja, mes nusipirkom tokias supykles tai tik idedi vaika ir prisistato sedi, ziuri nulaižytu ją ten visą jei leistumėm . Tikrai po kol kas problemų neturim jokių, tik aš labai džiaugiuos, kad atpratinom nuo lovos, vis tiek svoris didelis, vaikas dažnai būna lovoj, tai labai sunku būtų žiūrėt, kad nenuspaust, o dar vis tiek ir plaukų juk pilna lova būtų. Ji pas mus tokia gruboka, jei puola džiaugtis tai visom keturiom gali i žmogų atsitrenkti, na bet po truputi mokom, kad ant vaiko letenos negalima deti ir panašiai. Išmoksim ir po to galės kartu šliaužioti Jei manęs paklausdavo dėl šuns kai buvau nėščia, ką darysit su šuniu ( tokių labai mažai atsirado ) iš kart sakydavau KAS PER DURNAS KLAUSIMAS???? Net nesileisdavau i kalbas, nes labai sunervindavo, o dar neščia tai oi . . . . . . . .

Sveiki, senai mes čia besilankėm, prižadu savaitės bėgyje įdėti nuotraukyčių savo ciliukės. Na tai noriu pasidalinti savo patirtim, kadangi taip pat laukiausi, mano mažajai dabar 2 mėnesiukai, šunį patarčiau iš kart atpratinti nuo lovos, čia ir kalbų nereikia, na aišku čia mano nuomonė, pas mus ji irgi lepūnė nereali, bet po truputėli ir atpratinom ( miegodavo ji tarp manes ir vyro pagalvių ). O kai grižom iš ligoninės aišku supažindinom iš karto, parodėm kaip atrodo, aišku iškart neprileidom, nes maža kas, reikia būti atsargiem, o kai jau apsiprato tai kiekvieną dieną nuleidžiu pasidžiaugt iš kart puola rankyte laižyti, o jei leidi tai su didžiausiu džiaugsmu žanduka bučiuoja, mes nusipirkom tokias supykles tai tik idedi vaika ir prisistato sedi, ziuri nulaižytu ją ten visą jei leistumėm . Tikrai po kol kas problemų neturim jokių, tik aš labai džiaugiuos, kad atpratinom nuo lovos, vis tiek svoris didelis, vaikas dažnai būna lovoj, tai labai sunku būtų žiūrėt, kad nenuspaust, o dar vis tiek ir plaukų juk pilna lova būtų. Ji pas mus tokia gruboka, jei puola džiaugtis tai visom keturiom gali i žmogų atsitrenkti, na bet po truputi mokom, kad ant vaiko letenos negalima deti ir panašiai. Išmoksim ir po to galės kartu šliaužioti Jei manęs paklausdavo dėl šuns kai buvau nėščia, ką darysit su šuniu ( tokių labai mažai atsirado ) iš kart sakydavau KAS PER DURNAS KLAUSIMAS???? Net nesileisdavau i kalbas, nes labai sunervindavo, o dar neščia tai oi . . . . . . . .

Kokia smagi ir dziugi istorija man tas galutinis oj labai patiko smagu, kad moteriskaite (buldogyte ta prasme) taip irgi taikosi prie leliuko. daug dziaugsmelio jums, buldoskytei ir leliukui