Labai gera turėt angliuką. Mūsų Berta - tai meilumo įsikūnijimas. Aš vaikystėj esu turėjus pudelį ir vėliau, laikas nuo laiko pas mus būdavo vyro mamos anglų spanielis. Jie irgi buvo labai draugiški, tik kad sunku palygint, nes anie buvo patinai, o kiek girdėjau, tai mergaitės meilesnės. Pas mane atvažiavus draugė sako, kad taip ir norisi pabučiuot į Bertos snukutį (aišku, taip ir padaro

). Idėja įsigyti angliuką - buvo sena mano vyro svajonė, bet dabar Berta - mano mergytė.