Visi sunys bijo fejerverku. Ir jei yra galimybe, tai tuo metu, kada yra saudomi fejerverkai, tai geriau suns neleisti i lauka. Buna, kad kitiems ir protas pakrinka.
O su kitomis baimemis, kurios trukdo, tai geriau kovoti.
Mano suo dar jaunas, dar tik 4men., bet anksciau bijojo masinu, pauksciu, dziovintuvo, siurblio, lipimo laiptais ir t.t... bet mes kovojome ir kovojame su visomis baimemis. Bijo kazkokio daikto, tai ramiai duodu apuostyti, susipazinti su daiktu. Ir ka, tada jau nebebijo.

Tai ne kovoti reikia, o pratinti šuniuką prie naujų dalykų
Socializacijos trukumas, matyt, lenda į paviršių.

Reikia labai daug bendrauti su ciuciku, užsiimti, kreipti dėmesį į visas baimes ir labai labai stengtis.. Ramiai supažindinti su daiktais - geras būdas. Blogiausia, ką galima daryti, imti erzinti šunį su daiktu, kurio jis bijo. Kartais žmonės juokais taip daro ir turi gerą laiką, matydami, kaip jų šuo iš proto kraustosi iš baimės, ir daro labai blogą įtaką savo augintiniui. Ypač tenka pastebėti, kad su šunimis nemoka elgtis vaikai... Mano rajone aplinkui vaikšto pilna mažamečių ir didesnių vaikų (9-11 metų) su šuniukais ant pavadžio, tai ko tik neprisižiūriu... Šunys vargšai sprandus baigia nusisukti, kaip jie tampomi visur primyn atgal, ne kviečiami, o tiesiog tysiami už kaklo į bet kurią pusę, o jeigu kuris bijo prieiti prie mano Pinkio (beveik visi bijo ), tai vaikai juos ima plėšti už kaklo link mano šuns, stumti už užpakalio ir panašiai... Gauna tada nuo manęs velnių Ir šiaip nepatingiu švelniai paklausti tokių vaikų, ar jiems kartais nebūtų nemalonu, jeigu juos už kaklo smarkiai tampytų, ir ar jie galvoja, kad šuniukui neskauda

O mes dabar sprendziam problema, kaip toliau nagus karpysim Runis dabar nusprende, kad nagu jis karpyt nebenori, o zirkles yra didziausias priesas Na lyg ir nesu ikirpusi, visada su nedideliais pasimuistymais ir nepatogumo rodymais, graziai snekant ir giriant - koks saunuolis, kad man duoda nagelius nukirpti - nusikirpdavom nagucius, o dabar, kai tik paimu zirkles i rankas, Runis nustato nepatenkinta snuki, o kai imu i rankas leteniuka nagucius kirpti, prdaeda urgzti ir kaip puldamas suloja. Pradzioj issigandau, galvojau man kas Bet po keleto bandymu pamaciau, kad puola zirkles ir netgi bando joms ikasti. Leteniuka aisku istraukia is rankos. Bandziau sudrausti ir sugedinti, kad taip daro, bet nelabai padejo. Ir taip pora savaiciu, vis bandziau prisisnekinti ir nagai jau kaip reikiant uzaugo, bet veltui. Tai vakar vienas laike galvyte ir ivairiais svelniais ir piktesniais zodziais bande itikinti, kad reikia nagelius nusikirpti ir pan., o kitas greituoju budu stengiantis neuzgauti ciuciaus kirpom nagus. Runis buvo labai po to nepatenkintas Galima pagalvoti, kad skaudejo jam, bet kad jokio tokio garso neisleido, tik urzge labai jau. Na cia gal ne baime, o pyktis, bet panasu ir i baime

O ka, sunims galima nukirpti nagus kai jie samoningi??
Ronis jau seniai nesiledzia, urzgia, loja, sokineja, issisuka, zirkles kandzioja..
Tai sulaukiu kol uzmigs, gerausiai po ilgo pasivakciojimo ir socios vakarienes, ir op-op nukarpau dazniausiai net neprabunda. O jei prabunda, tenka palaukti, kita diena dabaigti savo "juoda darba"

Na iki siol mano saunuolis sededavo "samoningas" ramiausiai kol nagelius kirpdavau net nemiaukteledamas Net pasmalsaudavo, ka as cia jam darau. As aisku tuo metu ditirambus giedodavau neuzsiciaupdama, koks jis nuostabus suniukas, kad taip man leidzia viska daryti. I proceduros pabaiga ji uzknisdavo mano lindimas ir jis pradedavo muistytis, bet niekada neurgzdavo, tai ir nesupratau, ko jis dabar persigalvojo. Gal uzaugo ir dabar rodo savo charakteri. Mieganciam nerizikuoju, kad neisgasdinciau, tuomet jau niekada nebeleistu nagu kirpti.
Na, supratau, kad teks man gudraut pradet (ar ne per daug gudrus jis darosi )

mano floydukas labai bijo tamsos man atrodo tamsoje buldogai blogiau mato tai kartais pasivaiksciojimai vakar tampa lojimo sou jis aploja kiekviena kruma ar siaip neatpazinta objekta, bet jau pripratau ir tiesiog paglostau ir einam namo